9.8.2011 | 10:25
Blautalón.
Ég į heima ķ Įlftaveri sem viš getum kallaš nęsta bę viš Skaftrįrtungu. Ég hef alltaf heyrt heimamenn ķ Skaftįrtungu tala um Blautalón( ķ eintölu) Til aš hęgt sé aš tala um Blautulón žurfa lónin aš vera aš minstakosti tvö.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
4.8.2011 | 17:05
Bara aš prófa.
Žaš er eitthvaš ólag į tölvunni hjį mér eša kanski er ólagiš bara į karlinum. Ég ętla aš prófa hvort ég kem žessu frį mér. Žaš lįta nefnilega helv. hįtt ķ hausnum į mér oršin Mślakvķsl, Langisjór og Žórólfur Matthķasson.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
12.7.2011 | 17:45
Mjólkurfluttningar
Nś er gott fyrir kśabęndur ķ Skaftįrhreppi aš skifta viš samvinnufélögin Mjólkurbś Flóamanna og Mjólkursamsöluna til žess aš sjį um aš sękja mjólkina til žeirra žó brśna vanti į Mślakvķsl. Ég er gamall og framleiši žvķ enga mjólk og žarf ekki aš hafa neinar įhyggjur af žvķ aš koma mjólkinni frį mér. Hinsvegar er ég gamall bóndi og žekki žaš starf vel auk žess sem ég starfaši dįlķtiš aš félagsmįlum bęnda žar sem samvinnustarfiš įtti og į svo rķkann žįtt ķ öllu žeirra félagsstarfi. Žó skrokkurinn sé farinn aš gefa sig žį vona ég hausinn į mér verši altaf eins hvaš bęndur og samtaka mįtt žeirra varšar. Žaš voru įnęgulegar stundir aš mega taka žįtt ķ žvķ įriš 1959 undir forystu žeirra Jóns ķ Noršur hjįleigu og Jóns ķ Seglbśšum aš semja viš forystumenn Mjólkurbśs Flóamanna um aš taka okkur Vestur Skaftfellinga austan Mżrdalssands sem fullgilda félagsmenn og innleggendur mjólkur ķ samvinnufélagiš Mjólkurbś Flóamanna. Hafi allir žeir sem žar komu aš kęra žökk fyrir. Gissur Jóhannesson
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
20.6.2011 | 17:28
Žurķšur Pįlsdóttir
Žurķšur Pįlsdóttir. Žurķšur Pįlsdóttir var fędd ķ Seglbśšum ķ Landbroti 23 jśnķ 1890 Hśn flutti meš foreldrum sķnum aš Hrķfunesi ķ Skaftįrtungu įriš 1891 og ólst žar upp og įtti heima til įrsins 1911 er hśn giftist Jóhannesi Gušmundssyni og fluttist til hans aš Söndum ķ Mešallandi. Žar įtti hśn heima til įrsins 1919 en žį flutti hśn vegna afleišinga Kötlugossins aš Herjólfsstöšum ķ Įlftaveri og įtti žar heima til ęviloka. Žau hjón įttu ellefu börn sem upp komust til fulloršins įra utan eitt sem dó įrsgamalt. Įšur en Žurķšur flutti aš Söndum stundaši hśn nįm ķ Kvennaskólanum ķ Reykjavķk. Hśn lést įriš 1974. Hér segir Žurķšur frį einum degi ęvi sinnar. Žaš er 12. október 1918 klukkan er tępt sex aš morgni. Ég vakna viš žaš aš žeir eru aš tala saman synir mķnir sem eru fimm,sį elsti į sjötta įri,sį yngsti er į öšru įri,sumir vilja klęša sig,ašrir bišja um pelann sinn og svo er spurt hvort pabbi sé kominn śr Vķk en hann fór meš tvo afslįttarhesta til Vķkur og ętlaši aš senda kjötiš til Vestmannaeyja. Klukkan rśmlega sjö eru flestir komnir į fętur og farnir til vinnu sinnar. Karlmenn žrķr,Bjarni bróšir minn,Magnśs Sigurbergsson frį Hįu Kotey ķ Mešallandi hann var milli fermingar og tvķtugs, Siguršur Siguršsson frį Lįu Kotey 14 eša 15 įra,žeir fóru aš keyra śt sumarmykju śr haughśsinu. Stślkurnar voru žrjįr,allt systur frį Hįu Kotey,ein fór ķ fjósiš aš mjólka og lįta śt kżrnar,ein fór aš fįst viš eldhśsverkin,og sś žrišja aš hjįlpa mér aš klęša žaš sem óklętt var af bręšrunum og bśa um rśmin. Žaš lį vel į öllum žennan morgun,vešriš dįsamlegt og viš aš sjį fyrir endanį aš ganga frį slįtrinu śr um hundraš fjįr,mest lömbum. Uppśr hįdegi fórum viš aš taka eftir óvanalega miklum skruggum sem alltaf įgeršust,töldu vķst flestir aš žetta vęru svona stórkostlegar skruggur. Žegar mér fannst keyra framśr hófi meš lętin fór ég śt til Bjarna og fór aš talaviš hann um hvaš žetta vęru óvanaleg lęti,segir hann žį aš žetta séu bara svona stórkostlegar skruggur,fór ég svo inn ķ eldhśs og hélt įfram viš žaš sem ég var aš gera.Žeir voru aš moka ķ sķšasta vagninn og tęma hann,fóru svo meš hestinn og vagninn ķ Lygnuvķk ķ fljótinu austan viš tśniš til žess aš žvo mykjuna śr vagnkassanum og sleppa hestinum. Žegar žeir voru bśnir aš žessu kemur Bjarni inn og segir aš žaš sé fariš aš rigna ösku og Katla sé komin austur ķ Skįlm. Žegar ég kem śt sé ég hvar féš er į hörkuferš heim, viš heyršum jarmiš ķ žvķ žar sem žaš kom ķ hópum heim į leiš til fjįrhśsanna. Kżrnar komu heim veg,voru komnar heim undir,ég baš Manga aš fara og lįta inn kżrnar,hann rekur žęr inn og lokar fjósinu,įn žess aš binda žęr. Bjarni taldi aš ekki vęri vķst aš okkur vęri óhętt hérna ķ bęnum og aš viš ęttum aš reyna aš komast austur yfir fljótiš. Sirri tók beisli og ętlaši aš taka hross sem voru į tśninu rétt viš götuna en žegar hann kom til hrossanna voru žau öll fęld,žį vorum viš komin austur aš fljóti. Bjarni meš yngsta drenginn berandi og leiddi žann elsta,systurnar bįru sinn drenginn hver og ég bar fataböggul,žaš voru sparifötin bręšranna, žau lįgu į kommóšunni austur ķ stofu. Ég greip žar klśt og batt utan um žau. Viš vorum fyrir stuttu bśin aš fęra einn drenginn śr blautum buxum og sokkum,hann var uppi ķ bašstofu aš leika sér žegar hann var vafinn ķ teppi og borinn alla leiš austur aš Hįu Kotey. Elsti sonurinn sem Bjarni leiddi tżndi sokk og skó af öšrum fęti į leišinni austur aš Kotey. Žegar viš komum austur yfir mitt fljót komu į móti okkur bóndinn ķ Sandaseli,Magnśs Oddsson og vinnumašur hans,Gķsli Tómasson og tóku sinn drenginn hvor. Žį var ein systirin eftir meš drenginn sem hśn bar(ekki man ég hver žeirra žaš var). Hśn sagši aš žį hefši sér fundist aš hśn ętlaši aš hnķga nišur. Žegar viš vorum komin į austurbakkann į fljótinu voru jakar og vatn komin ķ götuna vestanmeginn. Viš héldum įfram gangandi alla leiš aš Hįu Kotey žar sem viš dvöldum ķ rśma viku. Žaš var margt manna saman komiš žaš kvöld į bašstofu- gólfinu ķ Hįu Kotey hjį Sigurbergi Einarssyni og konu hans Įrnżju Eirķksdóttir. Minnisstęšastur er mér žó einn gesturinn,žaš var Stefįn Ingimundarson į Rofabę hreppstjóri Mešallendinga. Hann hafši veriš rśmliggjandi um tķma,fólk žorši ekki annaš en aš koma honum aš Hįu Kotey žvķ sį bęr stóš hęst af bęjunum žar ķ kring. Ég man žegar hann var leiddur og studdur inn į bašstofugólfiš,ég hjįlpaši til žess aš koma honum ķ rśmiš austan viš gluggan. Ekki man ég hvaš hann var lengi žar,hann var ekki lengi ķ Kotey įšur en hann var fluttur heim til sķn en hann komst aldrei į fętur aftur.Ekkert man ég hvort ég fékk skinn ķ skó į drenginn minn um kvöldiš eša daginn eftir. Žegar viš komum aš Sandaseli varš heimilisfólkiš žašan okkur samferša austur aš Kotey og gisti žar um nóttina Ég man nś ekki hvort ég nokkurn tķma žakkaši fólkinu sem mest hjįlpaši žennan dag og marga erfišisdaga sem fylgdu ķ kjölfariš. Ef til vill gerši ég žaš aldrei upphįtt en marg oft žar sem ekki heyrir nema sį sem allt heyrir. Žurķšur Pįlsdóttir var móšir mķn. Gissur Jóhannesson. Kt.131228-3689.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
21.5.2011 | 21:57
Huldukonan.
Huldukonan Į įrunum 1936-1941 voru öll śtihśs į Herjólfsstöšum(austurbę)tekin nišur til višgeršar, żmist į sama staš eša aš sum žeirra voru flutt til og byggš upp annarstašar į tśninnu.Veggir hśsana voru hlašnir aš innan veršu śr hraungrjóti en moldarkekkjum aš utan, žar sem grasiš į žeim var lįtiš snśa śt svo žeir vęru fljótara aš gróa og verša gręnir. Svo veggirnir vęru vel geršir og žeir stęšu sem lengst žurfti aš stuttla (troša)vel meš priki mold į milli steinana. Ég var stundum lįtinn gera žaš,žó bręšrum mķnum sem eldri voru žętti ég stundum heldur latur og ekki gera žaš nógu vel. Žeir sögšu mér aš svo fast žyrfti aš stuttla moldina aš ef ég pissaši ķ hana aš kvöldi žį ętti žaš ekki aš sķga nišur og standa žar pollur aš morgni, aušvitaš trśši ég žessu en alltaf var pollurinn sigin nišur į morgnanna. Į sumum hśsunum var žakjįrn, en į flestum žeirra var torfžak ofan į röftum sem žannig var gengiš frį. Reistar voru stošir(stafir)mešfram innveggum hśssins sem stóšu į stošarsteinum nišur į gólfi. Oftast var festur planki ofan į stoširnar til žess aš halda žeim saman,sį planki var kallašur Brśnįs,(oft kallaš hér Mólešur,veit ekki af hverju žaš var dregiš) Sķšan voru sperrurnar festar nišur į Brśnįsin ofan į hverri stoš. Ofan į sperrurnar voru sett langbönd žau héldu sperrunum saman,į langböndin var svo rafturinn lagšur til aš halda uppi torfinu.Mest af timbrinu sem notaš var hér ķ hśsin var rekatimbur,sem rak į Herjólfsstašafjöru.Til aš ganga žannig frį aš žakiš lękji sem minnst,žį žurfti aš vanda sem best frįgang žess.Byrjaš var į aš leggja raftinn sem sneri upp og nišur eftir žakinu žvert ofan į langböndin. Žar nęst var melstöngin lögš ofan į raftana ķ tveimur lögum. Nešra lagiš var lagt į skį ofan į raftinn svo melstöngin fęri ekki nišur į milli raftana,efra lagiš sneri svo upp og nišur eins og rafturinn svo vatniš sem fór nišur śr torfinu myndi renna nišur eftir stönginni. Žar ofan į kom svo torf ķ tveimur lögum, ķ innra laginu sneri grasiš inn en ķ žvķ ytra sneri grasiš śt. Best var aš tyrfa meš mżrartorfi žaš var seigara ķ žvķ og aš žvķ leiti betra en vallendistorfiš.Eins og įšur segir var veriš aš gera viš śtihśsin į Herjólfsstöšum um og rétt fyrir įriš1940.Reynt var aš nżta sem mest af žvķ efni sem nżtanlegt var fyrir ķ hśsunum,žó bęta žyrfti žar żmsu viš bęši timbri,torfi og grjóti. Grjótiš sem vantaši og notaš var, var keyrt heim į hestvögnum, grjótiš tókum viš noršan viš Arnardrangsfitina. Bręšur mķnir annaš hvort Einar eša Loftur(ég man ekki oršiš hvor) sóttu grjótiš og ég var oftast meš til aš teyma hestinn og lįta steina į sem ég réši viš.Ķ einni feršinni fórum viš fram hjį hraunhellu sem var um einn og hįlfur metri į kant. Hellan sem stóš nęstum lóšrétt upp śr sandinum, var passlega žykk ķ grjótlagiš ķ veggnum. Ég sagši žį viš bróšir minn aš ķ nęstu ferš fęrum viš meš sleggju meš okkur og brjótum helluna nišur,hśn passar į vagninn ķ eina ferš. Žó ég hafi sagt žetta žį var hellan aldrei tekin,ekkert man ég nś eftir žvķ hversvegna,kannske žurfti bara ekki meira grjót. Kannski? Žvķ var žaš aš hellan var žarna voriš eftir žegar ég sį Huldukonuna viš hana.Ekki žori ég aš fullyrša žaš hvort pabbi minn Jóhannes Gušmundsson hafi strax, žegar hann fór frį Söndum aš Herjólfsstöšum voriš 1919 tekiš aš sér aš vera aukapóstur frį Strönd aš Herjólfsstöšum,en svo mikiš er vķst aš ég f. 1928 man ekki eftir öšru en aš hann vęri póstur og žaš allt fram til įrsins 1952,žį var hann 72.įra. Į póstleiš žessari er vatnsfalliš Kśšafljótyfir aš fara. Žessar póstferšir fór hann į įkvešnum vikudegi hįlfsmįnašarlega vęri žaš fęrt. Stundum var ekki fęrt vegna vešurs en oftar var žaš vegna vatnavaxta ķ fljótinu eša žį vegna žess sem vest var žegar fljótiš var aš frjósa ,,fara saman į veturnar”.(eins og žaš var kallaš) Stundum aš vetrinum til ef saman fara mikil snjókoma mikill vindur og hart frost žį skefur snjóinn ķ fljótiš svo kęfir ķ žaš.(eins og žaš var kallaš) Žegar frostiš er mikiš žį frżs krapinn saman, en vegna hita ķ vatninu helst lengi aušur įll ķ vatninu,sį įll getur oršiš mjög djśpur.Žegar svona var,var fljótiš oftast ófęrt žangaš til annaš hvort kom hald į žaš eša žį hlįnaši. Žó fljótiš hafi rauninni veriš ófęrt žegar svona var,žį voru menn stundum aš fara yfir žaš ef žörf žótti til žess. Til eru skrįšar frįsagnir manna um feršir yfir fljótiš viš žessar ašstęšur. T.d. Strandmannaferš Pabba. Ljósmóšurferš Hildar. Og žegar Eggert bróšir pabba dó. Pabbi var fęddur į Söndum ķ Mešalandi įriš 1880, žar įtti hann heima til įrsins 1919 žegar hann flutti aš Herjólfsstöšum. Jöršin Sandar er nokkrir hólmar ķ Kśšafljót. Pabbi žekkti Kśšafljót mjög vel,žvķ auk žess aš eiga heima į Söndum ķ tęp 40 įr žį var hann póstur yfir fljótiš fram yfir sjötugt eins og įšur segir. Eins fylgdi hann mörgum feršamönnum žar yfir žar į mešal strandmönnum sem hann sį um aš flytja til Reykjavķkur,stundum žurfti hann aš binda strandmennina į hestana yfir fljótiš žvķ fęstir žeirra höfšu įšur į hestbak komiš. Svo vel žekkti pabbi fljótiš aš hann sagši žaš ekki nokkurn vanda aš sjį hvar vatniš vęri grynnst,hinsvegar gęti veriš dįlķtiš vont aš sjį fyrir vķst hvort hesturinn myndi synda eša ekki žegar vatniš vęri oršiš žaš djśpt. Žegar hann var ungur mašur heima į Söndum žį var hann oft kęrulaus(sagši hann mér)žegar hann var aš fara yfir vatniš ķ fljótinu,hann fór bara beint af augum yfir vatniš žar sem hann kom aš žvķ įn žess aš gęta aš hvaš djśpt žaš vęri.Einu sinni žegar hann hafši žennan hįtt į og hesturinn var komin į bullandi sund žį hętti hesturinn aš synda lagšist į hlišina og lét sig fljóta žannig meš straumnum ķ vatninu.Žegar žetta var žį voru žau farin aš bśa pabbi og mamma og eitthvaš af strįkunum fęddir.Žetta sagši hann mér einu sinni og sagši aš žegar hesturinn lį oršiš svona į hlišinni žį hefši hann įkvešiš, aš žessum glannaskap viš vatniš yrši hann aš hętta. Eftir žaš gętti hann altaf aš hvort og hvar var fęrt yfir vatniš. Žegar pabbi var komin yfir sjötugt var til hér hestur sem Loftur įtti mjög viljugur hestur Pabbi fór oft į honum ķ póstferšir žó fulloršin vęri.Ķ einni póstferšinni yfir fljótiš žegar hann var į žessum hesti, žį var meš honum mašur sem žurfti aš komast austur ķ Mešaland,sį var į frekar lötum og lķtiš brśkušum hesti.Kśšafljót hafši skömmu įšur veriš undir ķs en var nś oršiš nokkuš mikiš autt žó var nokkur ķs viš suma vatnsįlanna,žar gat veriš dįlķtiš djśpt nišur af skörinni ofan ķ suma įlanna. Pabbi var bśinn aš venja hestana į žaš žegar hann žurfti aš rķša svona fram af ķsskör,žį sló hann ķ žį og gat lįtiš žį stökkva meš alla fętur ķ einu fram af skörinni og žannig hafši hann žaš ķ žessari ferš,žegar hann kom upp śr įlnum leit hann aftur til aš sjį samferšamanninn žį sį hann aš hestur hans var aš reka bįša framfętur śt af skörinni og svo steyptust bęši mašur og hestur į höfušiš nišur ķ vatniš. Žó pabbi fęri altaf gętilega yfir fljótiš į seinni įrum, žį hafši hann hįlfvegis gaman af žessum hrakförum samferšamannsins,vatniš var svo lķtiš og žvķ engin hętta žó svona fęri. Fyrst žegar ég man eftir sótti Loftur Ólafsson į Hörgslandi allan póst sem fara įtti ķ V- Skaftafellssżslu(aš minstakosti austan Mżrdalssands)į hestum hįlfsmįnašarlega allt įriš vestur aš Stórólfshvoli(ž. e. žar sem Hvolsvöllur er nśna)Sķšar žegar bķlar fóru aš koma žį styttust žessar feršir til Vķkur og žó bķlar flyttu póstinn aš sumrinu til žį voru žessar hesta póstferšir farnar til Vķkur og austur į Sķšu allt fram yfir įriš 1950 aš vetrinum til. Žegar įętlunarferširnar meš rśtubķlum milli Reykjavķkur og Kirkjubęjarklausturs hófust um 1940 var pósturinn fluttur meš žeim aš sumrinu til. Ekki man ég nś eftir žvķ hverning nįš var ķ póstinn sem kom meš rśtunnin śr Reykjavķk,en pabbi sį um aš koma póstpokanum frį bréfhiršingunni sem var hjį Hannesi ķ vesturbęnum į Herjólfsstöšum ķ veg fyrir rśtuna. Oft fór ég meš póstinn ķ veginn fyrir rśtuna upp aš Skįlm,stundum į hesti en oftar gangandi.Ég setti póstinn ķ póstkofort sem fest var rękilega viš grjótvöršu og lęsti žvķ, rśtubķlstjórinn var svo meš annan lykill til aš opna žaš. Žaš var ķ svona póstferš sem ég sį Huldukonuna.Ég var gangandi og fór vestan viš Kįlkhįls til aš žurfa ekki aš vaša lękinn. Žegar ég kom aš žeim staš žar sem hellan var, rétt nišur viš Arnardrangsfit,žį var mér litiš til hellunnar sem var ķ 60-80 metra fjarlęgš žį sį ég hvķtklędda konu noršan viš helluna. Į konunni var hreifing,žvķ hśn gekk bak viš helluna frį mér séš,fyrst sį ég hana alla en svo bara höfušiš upp fyrir helluna žį ég leit af henni,en žegar ég leit til baka aftur žį var ekkert bara hellan. Mér brį heldur žegar ég sį konuna, žaš jafnašist nś fljótt svo ég fór upp į hól žar rétt hjį til aš vita hvort mér hafi ef til vill missést hvort žetta gęti hafi veriš t. d. kind eša bara eitthvaš annaš, en ég sį ekkert. Enda var žetta ekkert annaš en Huldukona,žvķ en sé ég myndin af henni fast greipta ķ huga mķnum. Ég held aš hśn hafi veriš aš segja mér, aš hśn ętti žarna heima og ég ętti aš lįta helluna vera. Endalok hellunnar uršu žau aš Vegageršin tók hana og flutti į varnargarš śt į Mżrdalssandi ķ vatnaganginum sem var į įrunum milli “55og“60. Jęja fręnka. Žetta er nś oršiš mikiš lengra en ég ętlaši. Mér fannst žaš svo lķtiš sem ég gęti sagt um Huldukonuna žvķ yrši ég aš hafa bréfiš svolķtiš lengra og en ętla ég bęta ašeins viš. Žś hendir bara žessu bulli öllu saman ef žś nennir ekki aš lesa žaš. Žegar ég var ungur mašur um og fyrir 1950 tókst mér aš framleiša nokkuš taktfastan hįvaša śr harmoniku. Žį var unga fólkiš margt hér heima į sumrin. Žį var veriš ķ heyskap sex daga vikunnar frį morgni til kvölds,į sunnudögum var ekkert įtt viš hey nema ef rigningatķš var mikil. Žvķ var žaš oft į sunnudögum aš unga fólkiš hittist,žį datt einhverjum strįkum eša stelpum eša kannski voru žaš bęši strįkar og stelpur sem vildu halda ball um kvöldiš.Klukkan var oft oršin sex eša sjö aš kvöldi žegar komiš var til mķn aš bišja mig um aš spila. Aušvitaš sagši ég alltaf jį. Žaš var sķmi į öllum bęjum svo ekki tók langan tķma aš boša balliš,sķšan var allt lišiš mętt eftir 2-3 klukkutķma 20-25 krakkar į aldrinum 14-25 įra,oftaststóš balliš til kl. 2-3. Mest var dansaš af gömlu dönsunum eins og Lottu(ž. e. Óli Skans) Fingrapolka,Marsśka,Vķnarkrśs,Polka,Vals,Ręl, Sjösporaręl og Bomsadayse sem var nżrra. Svo var marseraš, žar sem eitt pariš stjórnaši marsinum eftir įkvešnum reglum. Žegar marsinn var bśinn réšu stjórnendurnir žvķ hvaš mörg pör dönsušu hvern dans ķ einu. Žaš fór eftir žvķ hvaš stjórnendur ętlušu aš lįta fólkiš gera ķ hvert skipti hvaš mörg pör dönsušu fyrst ķ hverju atriši. Ef žaš var spegillinn eša vasaklśturinn žį dansaši bara eitt par,ķ bįšum tilfellum. Spegillinn fór žaš žannig fram aš strįkurinn leiddi ašra strįka fram,žeir įttu einn ķ einu aš lķta ķ spegil yfir öxlina į stelpunni,ef hśn vildi ekki dansa viš strįkinn žį setti hśn kross į spegilinn žangaš til sį strįkur kom sem hśn vildi dansa viš žį sneri hśn sér viš og hneigši sig fyrir strįknum. Meš klśtnum var eins stašiš aš nema nś var stelpan meš klśt sem hśn dró snöggt um gólfiš fyrir framan sig og įttu strįkarnir aš leggast į hnéš ofan į klśtinn. Ef stelpan gat ekki kippt klśtnum nógu fljótt undan žį įtti hśn aš dansa viš žann strįk sem tókst aš leggjast į klśtinn. Ętlast var til aš allir strįkar sem leiddir voru fram byšu svo öšrum stelpum upp og dönsušu. Stundum var skipting inn į viš,žaš var žannig aš fólkiš sem var aš dansa skiptist į dansfélögum innbyršis. Oftar var žó skipt śt į viš. Žį var žannig fariš aš, stjórnendur létu žrjś pör dansa svo var skipt śt į viš,žį voru pörin oršin sex sem dönsušu. Aš žeim dans loknum létu stjórnendur oftast strįkana en stundum stelpurnar fara śt ķ forstofu žar sem hver einstakur var skżršur einhverju nafni t.d. nafni heimsįlfana eša bara nöfnum karlanna eša kerlingana ķ Įlftaveri t.d. einn strįkur var skżršur Pįll ķ Holti žvķ nafni var svo komiš inn fyrir huršina žar sem stelpa tók viš žvķ og skżrši stelpu meš žvķ sama nafni,annar var svo skżršur Gušmann į Hryggum į sama hįtt,žegar allir voru skżršir žį dönsušu saman strįkurinn og stelpan sem hétu sömu nöfnum. Og svo var žaš gikkurinn,žį voru fjögur pör lįtin dansa fyrst,žegar žeim dansi lauk žį fóru stelpurnar ein ķ hvert horn į skólanum. Strįkarnir voru fimm žvķ einum var bętt viš,žeir myndušu hring meš žvķ aš allir héldust ķ hendur og fóru žannig hringi um gólfiš, fyrst sneru žeir andlitum saman sķšan sneru žeir žannig aš andlitin sneru śt aš veggunum. Spilaš var eitthvert lag sem žeir įttu aš ganga eša stökkva ķ takt viš,altaf var hert į aš spila lagiš hrašar og hrašara, žegar stjórnandunum žótti feršin į žeim oršin nó, žį klappaši hann og um leiš var hętt aš spila og žį hófst kapphlaupiš hjį strįkunum hverjir yršu fyrstir aš nį ķ stelpurnar sem ķ hornunum voru,en žar sem strįkarnir voru fimm žį varš alltaf einn eftir, sį bauš žį einhverri stelpu sem į bekknum sat upp. Į žessum böllum var aldrei veriš meš įfengi og allir fóru žvķ jafngóšir heim af žeim sökum, kannski svolķtiš žreytt žvķ žaš var veriš aš dansa allan tķman.Sjįlfsagt gleymi ég einhverju sem forvitnilegt hefši veriš aš setja į blaš. Ég held žessi böll okkar hafi veriš svo heilbrigšur leikur sem žaš gat veriš. Ég held žvķ aš holt vęri fyrir unga fólkinu ķ dag aš skemmta sér svona. Jęja fręnka nś er ég hęttur. Žś hendir bara žessu bulli ef žś hefur ekki gaman af žvķ. Skrifaš ķ janśar og febrśar įr 2007. Meš bestu kvešju, žinn fręndi. Gissur Jóhannesson Herjólfsstöšum. Fręnkan er Kristķn Einarsdóttir. Žjóšfręšingur.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (1)
18.5.2011 | 08:17
Leirį.
Leirį. Jökulvatniš Leirį kemur į tveim stöšum undan Sandfellsjökli. Syšri įin kemur undir jökli sušur meš Stakksfjöllum (Klakksfjöllum) aš austan beygir til austurs syšst viš žau og rennur sķšan til austurs sunnan viš Sandfell,noršan viš Rjśpnafell, sunnan viš Hvķtanestorfu og Leirįrhólma og žar ķ Hólmsį skammt austan viš Hrafnshól Hrķfunesheiši.Noršur įin kemur fyrir noršan Sandfell, rennur svo ķ sušaustur fyrir sunnan Hįlsanna sem eru (jökulgaršar) og Atleyjarmela ytri, austur aš Lįgey, beygir žar til sušurs og sameinast syšri įnni nokkuš fyrir austan Rjśpnafell. Austari hluti landsins milli įnna sem er algróinn heitir Nauthólmur. Vestari hlutinn sem nęr aš Sandfelli er hįlfgróinn. Syšri įin er žinglżst mark į milli heimalanda Holts og Herjólfstaša og Įlftavers - afréttar vestan frį jökli og austur fyrir Hvķtanestorfu,žar fyrir austan er markiš į milli Holts og Herjólfsstaša annarsvegar og Hrķfunes hinsvegar gamall farvegur Leirįr austur ķ Baugadeildargil.Ekki eru til neinar heimildir um,aš Leirį hafi runniš til sušurs fyrir vestan Rjśpnafell.Žó svo geti fariš ķ įr 2007 verši ekkert aš gert. Svo hefur farvegur įrinnar breiškaš og botn hans hękkaš vegna mikils framburšar śr jöklinum sķšan įriš 1996. Sjį mį į farvegum,rétt austan viš Rjśpnafell aš Leirį hafi ef til vill fyrr į öldum runniš žar til sušausturs. Hafi svo veriš žį hefur hśn runniš fyrir vestan Keldnatęr og sušur ķ Skįlm į milli Skįlmarbęjarhrauna og Ljósavatna. Eyvažerrir er klettur į staš 63.35.23.N. 18.28.37.V. ķ sušvestur frį Laufskįlavöršu. Til eru gamlar sagnir um nafniš į klettinum sé žannig til komiš aš mašur sem Eyvi var kallašur hafi hrakist ķ Leirį, komist į klettinn og žornaš žar. Nś er ekkert sem sżnir aš Leirį hafi runniš žarna svo hefur landiš breyst, nema ef vera skyldi nafniš į klettinum og farvegirnir viš Rjśpnafell. Til eru skrįšar heimildir og ķ minni nślifandi manna aš Leirį hafi oft runniš til sušurs sitt hvoru megin viš Bįtskeriš sem er į staš 63.37.29.N. og 18.34.15.V, žaš er sunnan viš Leirį ķ sušvestur af Hvķtanestorfunni. Sérstaklega var žaš ef vatnavextir voru ķ henni, žį fór oft hluti af henni žar. Įrin 1947 eša 1948 var hlašiš fyrir žaš vatn sem fór vestan viš Bįtskeriš nišur ķ Keldnatįakvķsl,eftir žaš rann allt vatn Leirįr ķ Hólmsį skammt austan viš Hrafnshól.Noršvestan viš Bįtskeriš rann Leirį ķ skoru milli hraunklappa, Austan viš klappirnar og noršan viš skeriš myndašist lygna į įnni. Žį lygnu notušu Įlftveringar til aš ferja frįfęru lömb yfir įna. Ferjubįtinn geymdu žeir į skerinu sem ber nafniš af žvķ.Ekki er vitaš hvenęr lygnan į įnni myndašist, eša hvenęr Įlftveringar fóru fyrst aš ferja lömbin žar yfir įna. Žvķ lauk svo eftir Kötlugosiš 1918 žį var hętt aš fęra frį. Ķ žessari skoru rann Leirį óbreitt til įrsins 1996 en žį kom nokkuš jökulhlaup ķ hana, žį braust hśn noršar ķ gegnum klöppina og hefur aš mestu veriš žar sķšan. Eftir jökulhlaupiš įriš 1996 til įrsins 2000 fór Leirį aš renna austan viš Bįtskeriš til sušurs. Žį var hlašiš žar fyrir hana svo nś rennur hśn öll ķ Hólmsį į sama staš aftur. Įriš 1943 settu Įlftveringar(įn ašstošar annara) brś į Leirį, rétt įšur en hśn fellur ķ Hólmsį. Žar hafši Leirį grafiš sér skoru nišur ķ hrauniš. Sķšan hefur Vegageršin brśaš hana į sama staš aš minsta kosti žrisvar, vegna žess hvaš įin grefur sig nišur ķ hraunbrśnina og skoran sem brśin er į lengist og vķkkar,žvķ žarf altaf aš lengja brśna. Fram aš įrinu 1944 rann įll śr Hólmsį austan viš Hvķtanestorfuna nišur ķ Leirį. Žaš įr og eins įriš 1945 lokušu Įlftveringar fyrir žaš vatn meš žvķ aš hlaša žar fyrir garš śr grjóti sem efniš var flutt ķ į hestvögnum. Nś nżlega hefur Vegageršin styrkt og stękkaš žennan garš meš stórvirkum vinnuvélumLeišin sem Leirįrbrśin er į kallast Öldufellsleiš. Hśn liggur inn śr Įlftaversafrétti yfir brś į Jökulkvķslinni skammt austan viš Merkigil žašan austur aš Fjallakofa sem er viš Hólmsį žašan vestur fyrir Lošnugiljahaus inn ķ Brytalęki austan viš Öldufell. Eins og įšur segir kom jökulhlaup ķ Leirį įriš 1996 kom žaš ķ bįšar įrnar noršan og sunnan viš Sandfell,sķšan žį hafa ķ flest įr komiš smįhlaup ķ syšri įna.Sumariš 1997 rigndi mjög mikiš, žaš sumar var žvķ mikiš vatn ķ öllum įm sem komu śr Mżrdalsjökli,žaš vatn skemmdi landiš ķ kringum įrnar mjög mikiš.Ķ Įgśst 1997 einn af žeim fįu sólskinsdögum sem žį voru, var ég staddur innst ķ nišri Įrbugnum austur viš Hólmsį, vestan viš Koltungnafjalliš ķ Hrķfunesheišinni,žašan sįst mjög vel vestur į jökul fyrir noršan Sandfell,žį sį ég beint upp af nyrsta horninu į Sandfelli, djśpa sigdęld ķ jöklinum sem ég hafši ekki tekiš eftir įšur.Ég var ekki meš nema lélegan kķkir og sį žetta žvķ ekki nógu vel eins og žurft hefši.Beint į móti mér blasti viš vestur barmur dęldarinnar,žverhnķptur jökulhamarinn śr sandfyltum ķsnum,og mér sżndist(en sį ekki nógu vel)aš gufa stęši upp śr dęldinni sem annaš hvort gat veriš śši frį fossi eša hitagufa. Veturinn eftir fylltist dęldin af snjó og hefur veriš svo sķšan, žó mašur sjįi altaf móta fyrir žvķ hvar hśn er. Ef til vill mį tengja žessa dęld ķ jöklinum1997 viš jökulhlaupiš ķ Leirį įriš 1996. Ķ Feršabók Žorvaldar Thoroddsen 3ja bindi bls.195 segir svo: Leirį fellur ķ Hólmsį nokkuš austur af Rjśpnafelli, rétt nįlęgt žvķ er Hrśtį kemur noršan ķ hana, litlu įšur rennur žó kvķsl śr Hólmsį ķ Leirį.(žaš er sama kvķsl og Įlftveringar hlóšu garš fyrir 1944 og 1945 og įšur er frį sagt.)(Aths. Gissur) Og įfram segir Žorvaldur. Įšur hafši Leirį sérstakan farveg og rann fyrir sunnan Hrķfuneshólm ķ Kśšafljót. Tvęr smįkvķslar(Keldnatįarkvķslar) renna en śr Leirį sérstakar sušur ķ Kśšafljót. (Eftir aš lokaš var fyrir Leirį viš Bįtskeriš 1948 hefur ekki veriš jökulvatn ķ Keldna- tįarkvķslinni,bara bergvatn sem kemur undan hrauninu ķ Keldnatįnum.)(Aths. Gissur) Og en segir Žorvaldur. Fyrir seinustu aldamót (ž.e.1800) rann Hólmsį um annan farveg sušaustur Hrķfuneshólminn, og hét sį farvegur Baugadeild. (Hér hefur oršiš mikil breyting į landi og įrfarveginum sķšan Žorvaldur lżsir žvķ svo. Ég ętla reina aš lżsa žeim breytingum sem mér sżnist hafa oršiš og styšjast žį viš heimildir og įratuga langan kunnugleika minn į landinu.)(Aths. Gissur) Eins og segir ķ Feršabók Žorvaldar hafši Leirį annan farveg fyrir aldamótin 1800. Ef viš byrjum viš garšinn sem Įlftveringar geršu į įrunum um1945 žį sér mašur hraun noršan viš Hólmsį og hraunklett ķ mišri įnni viš austur endann į garšinum. Žetta sżnir aš hrauniš sem rann noršur yfir Hólmsį hefur getaš lokaš fyrir farveg hennar viš horniš į Hvķtanestorfunni og Hólmsį žvķ öll runniš eftir įlnum sem hlašiš var fyrir um mišja 20.öldina. Žašan rennur hśn svo sušaustur ķ Baugadeildargil sem er hraungljśfur noršaustan ķ Hrķfuneshólminum(sbr. örnefnaskrį bręšranna Jóhanns og Jóns Pįlssona sem komu aš Hrķfunesi įriš 1890 og žar įtti Jón heima ķ um 80 įr). Til eru nokkrar óljósar sagnir og heimildir um hverning žessar breytingar hafi verišsem ég ętla aš styšjast viš įsamt meš tilgįtum mķnum. Móšir mķn Žurķšur Pįlsdóttir f.1890 var systir bręšranna Jóns og Jóhanns,hśn įtti heima ķ Hrķfunesi fram undir tvķtugt Hśn sagši mér aš sér hafi veriš sagt, aš einhvern tķmann ķ fyrndinni hafi veriš algróinn dalur sem bergvatnslękur rann eftir, žar sem Hólmsį rennur nś og rann žegar hśn var ķ Hrķfunesi. Lękurinn getur hafa veriš Kötlugilslękurinn og Hrśtį.Žrjś atriši vil ég nefna sem styšja žetta meš Hólmsį. 1) Ķ fornum feršasögum manna yfir Mżrdalssand upp ķ Skaftįrtungu tala žeir ekkert um Hólmsį,hinsvegar tala žeir um stórįrnar Leirį og Baugadeild. 2)Įrni Jónsson f 1916 ķ Hrķfunesi įtti žar heima alla ęfi sagši mér aš gömul hśstóft ķ Hrķfunesi hafi veriš hlašin śr hraungrjóti.Hraungrjót er ekki til noršan viš Hólmsį ķ Hrķfuneslandi,hinsvegar er nó til af žvķ ķ hrauntanganum į milli Baugadeildargilsins og Hįdegisgljśfursins žar sem tóftin af gamla feršamannahśsinu er sunnan viš Hólmsį, beint sušur af gamla Hrķfunesbęnum Ótrślegt er aš grjótiš ķ tóftina hafi veriš sótt sušur yfir Hólmsį hafi hśn runniš žar žį 3) Ķ Kötlugosinu1755 tepptist mašur į hólnum ķ Hrķfuneshólminum sunnan Hólmsįr. Ķ safni til sögu Ķslands į bls.240 segir frį žegar bóndinn ķ Hrķfunesi, Žorsteinn Nikulįsson fór aš bjarga manninum. Žar segir:,,įręddi hann aš hleypa yfir įna var žį einlęgt sund vestur į hólminn,en ķ kviš og mišjar sķšur į sjįlfum flata hólminum”. Viš sem nś įriš 2007 žekkjum Hólmsįraurana, frį Hrķfunestśni sušur aš hólnum ķ Hólminum,sjįum žar hvergi flata hólminn,sem Žorsteinn ķ Hrķfunesi fór um,viš sjįum bara svörtu įar aurana,ķ gróna dalnum sem mamma hafši heyrt um aš žar hefši veriš.Ég held aš žessi žrjś atriši ž.e. feršamennirnir į leiš ķ Skaftįrtungu,hraungrjótiš ķ tóftinni ķ Hrķfunesi og flati hólmurinn žar sem vatniš var grynnra į, segi okkur žaš aš sennilega fram aš Kötlugosinu įriš 1755 hafi hrauniš viš Hvķtanestorfuhorniš beint mestu ef ekki öllu Hólmsįrvatninu ķ Baugardeildarfarveginn,žvķ var farvegurinn svo žröngur į Hólmsį viš Hrķfunes aš hesturinn gat synt žar yfir meš Žorsteinn. Hefši farvegurinn žį, veriš eins breišurog hann er nś, hefši hesturinn ekki haft žrek til aš synda žaš. Hvenęr og hverning Hólmsį fór ķ gegnum hrauniš viš Hvķtanestorfuhorniš eru litlar vķsbendingar um. Fór žaš ķ Kötlugosinu 1755 eša sķšar, Fór allt vatniš aš renna žar ķ einu eša tók žaš einhver įr. Žessu veltir mašur fyrir sér.Eitt er žó vķst,hafi Kötlugosiš įriš 1755 fęrt farveg Baugadeildar eša aš minstakosti hluta hans ķ Hólmsį eins og mér sżnist aš geta hafa veriš,žį hafa miklar breytingar oršiš žar į landi og įrfarvegum frį žeim tķma, žangaš til Žorvaldur sį Leirį renna ķ Hólmsį įriš 1893 skammt austan viš Hrafnshól. (Ég ętla aš reina aš skżra žaš hverning mér finnst žęr breytingar geti hafa veriš.) Ef viš byrjum nś aftur viš noršaustur horniš į Hvķtanestorfunni žį sjįum viš hraun- brśnina austast į Hvķtanestorfunni vestan viš įlinn sem Įlftveringar geršu garšinn ķ fyrir vatniš śr Hólmsį um 1945. Žessi hraunbrśn nęr austur aš nśverandi vegi upp ķ Skaftįrtungu,hśn er žaš hį aš hśn hefur strax viš sušausturhorniš į Hvķtanestorfunni beint Hólmsįrvatninu austur ķ Baugadeild. Žaš er svo einhvern tķma sķšar sem Leirį fer aš renna yfir žetta hraun viš sušausturhorn Hvķtanestorfunnar žar sem mest af henni rennur nś įriš 2007 eftir aš hafa grafaiš sig žar nišur ķ hraunskoru. Žó mér sżnist aš Hólmsį eša minstakosti hluti hennar hafi byrjaš aš breyta um farveg eftir Kötlugosiš 1755 žį žarf svo ekki aš vera. Žorvaldur segir ķ feršabók sinni aš Hólmsį hafi runniš ķ Baugadeildarfarveginum yfir aldamótin 1800 og fleira er sem styšur aš žetta sé rétt hjį Žorvaldi. Ķ bréfi frį Žjóšskjalasafni Ķslanda frį įrinu 1969 undirrit. af Gunnari Sveinssyni skjalaverši,er sušurmarki Hrķfunes įriš1845 lżst svo: Aš vestan ręšur Hólmsį austur į móts viš Hvķtanestorfu,og svo austur śr svokallašri Baugadeild austur ķ eldhraun”. Samkvęmt žessu er Baugadeildar nafniš til og trślega vatnsfalliš lķka vestan frį Hvķtanestorfu austur ķ Eldhraun įriš 1845.Ķ sama bréfi frį Žjóšskjalasafn segir frį sama sušurmarki Hrķfunes įriš 1857. Žar er marki lżst frį austri til vesturs,öfugt viš1845 sem lżst er frį vestri til austurs.Įriš 1857 er sušurmarki lżst svo: ,,Žar sem Baugadeild kemur ķ Eldvatniš svo ręšur Baugadeild vesturśr ķ Leirį,svo ręšur Leirį ķ Hólmsį fyrir framan Hvķtanestorfu.” Į žessum 12 įrum hefur sś breyting oršiš į aš Baugadeild sem ein réši marki vestan frį Hvķtanestorfu austur ķ Eldhrauna įriš1845. Žį įriš 1857 ręšur Leirį ķ austur frį Hvķtanestorfunni. Mér finnst nafnabreytingar žessar segi okkur žaš, aš mestur hluti Hólmsįr vatnsins hafi į žessum įrum veriš farinn śr Baugadeildarfarveginum og žaš veriš komiš ķ Hólmsįrfarveginn sem žaš er ķ nś įriš 2007. Žį hafi Leirį veriš farin austur yfir hrauniš viš horniš į Hvķtanestofunni og meira vatn śr Leirį en Hólmsį žį veriš ķ Baugadeildarfarveginum og žannig hafi nafniš į Leirį oršiš til į žessum staš. Ekki er hęgt aš sjį į framangreindum landamarkabréfum Hrķfunes hvar Leirį fellur ķ Baugadeild. Ķ landamarkabréfi Hrķfunes frį įrinu 1886 er žaš ekki heldur hęgt,en ķ žvķ er sušurmarki Hrķfunes svo lżst:,,svo ręšur Hólmsį aš sunnan vestur aš Bauga- deild ,svo ręšur Baugadeild vestur ķ Leirį ,svo ręšur Leirį vestur aš Hvķtanestorfu , sem er viš Hólmsį,svo ręšur Hólmsį landamörkum aš vestan” Ķ landamarkabréfum frį 1886 milli Holts og Herjólfsstaša annars vegar og Skįlmarbęjar mį glöggt sjį hvar Leirį hefur runniš ķ Baugadeild sbr. Hrķfunesbréfin. Ķ landamarkabréfi Holts segir svo um austurmark žeirra jarša:,,śr Baugadeildargili ķHrķfuneshólmi,sem er hornmark ķ Ljósavatnalękshól, žašan ķ Gręnhól” Um sama mark sem er žį vestur mark Skįlmarbęjar segir svo ķ Skįlmarbęjarbréfi: ,,ķ Gręnhęšarmark,žašan ķ Ljósavatnalękshól,svo bein lķna noršur žangaš,sem Baugadeild myndast” Sķšan noršurmark Skįlmarbęjar sem er sušurmark Hrķfunes. ,,śr Baugadeild austur ķ Hólmsį svo eftir Hólmsį austur ķ Flögulón”sbr. Hrķfunesbréf.Hér hefur sś breyting oršiš į,frį žvķ aš Baugadeild réši marki austur ķ Eldhraun eins og segir ķ fyrri bréfum žį ręšur nś Hólmsį fyrst aš austan vestur aš Baugadeild.Ég held aš allir hér viti nįkvęmlega hvaš oršiš gil ķ landslagi žķšir og svo hafi lķka veriš um žį sem skrįšu landamerkin įriš 1886,žaš sé žvķ alveg ljóst hvaš Leirį hafi veriš komin langt austur ķ Hólm žegar hśn lenti ķ Baugadeildargili sbr. Holtsbréf ,žar sem Baugadeil myndast sbr. Skįlmarbęjarbréf.Samkvęmt örnefnaskrį Hrķfunesbręšranna Jóns og Jóhanns er Baugadeildargil hraungljśfur noršaustan ķ Hrķfuneshólmi og til nįnari stašsetningar vegna landamarka mįls hafši Įgśst Böšvarsson fyrrverandi forstöšumašur Landmęlinganna žaš eftir Jóni ķ Hrķfunesi aš Baugadeildargiliš vęri nęsta lęgš austan viš Hįdegisgljśfriš.En Hįdegisgljśfriš var hįdegismark frį gamla bęnum ķ Hrķfunesi nišur viš Hólmsį. Baugadeildargiliš er žvķ eins og įšur segir hraungljśfur noršaustan ķ Hrķfuneshólmi. Žaš liggur žar fyrst til sušurs, sķšan til vesturs og nęr vestur endi žess sem žvķ nęst vestur į móts viš og nokkru sunnar en Hįdegisgljśfriš er. Vera mį aš giliš hafi nįš nokkru vestar įriš 1886 žegar mörkin voru sett upp,en framburšur Leirįr og Kötlu- gosiš įriš 1918 fyllt žaš nokkuš upp ķ vestur endann. Įriš 1893 sį Žorvaldur Thoroddsen Leirį renna ķ Hólmsį į sama staš og hśn gerir ķ dag. Hinsvegar fram yfir 1940 rann stundum nokkuš vatn śr henni ķ gamla Baugadeildar sem sķšar varš Leirįr- farvegur austur śr Hólmi ef mikiš vatn var ķ henni. Nś sķšustu 50-60 įrin hefur ekkert vatn fariš žar. Įriš 1907 var Hólmsį brśuš nišur ķ gljśfrinu sunnan viš Gżmilistangann ķ Hrķfunes- heišinni. Žį brś tók af ķ Kötlugosinu įriš1918. Ekki hefur mér tekist aš finna mynd af žeirri brś,hętt er viš aš hśn sé ekki til. Ég giska į aš žessi brś yfir įna hafi veriš byggš į fossbrśn žar kemur tvennt til. Annarsvegar hef ég séš ljóš sem mér var sagt aš ort hafi veriš vegna manns sem dó žarna ķ įnni įriš 1895,en ķ ljóšinu kemur žaš fram sem bent gęti til žess aš žar hafi veriš foss. Hinsvegar mį sjį ķ kubbaberginu sunnan ķ Gżmilistanganum noršan viš įna, tvęr holur ķ misjafnri hęš, žar sem įin hefur grafiš sig inn ķ bergiš žegar hśn hefur skolliš į žvķ śr sušvestri um leiš og hśn beygir žar til austurs. Misjöfn hęš į holunum ķ kubbaberginu viršist vera vegna žess aš fossbrśnin hafi lękkaš žegar įin var aš grafa sig žar nišur mešfram heišinni.Ég vil taka žaš fram meš žaš sem ég hef hér skrifaš,er eins og meš margt annaš sem ég hef sett į blaš,ekki nein vķsindi. Žetta eru bara tilgįtur gamals manns sem telur sig žekkja žetta land nokkuš vel,studdar żmsum heimildum skrįšum og sögšum. Lokiš viš aš skrifa ķ Aprķl 2007. Gissur Jóhannesson kt. 131228-3689.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
14.5.2011 | 08:10
ĮLFTAVERSAFRÉTTUR.
ĮLFTAVERSAFRÉTTUR Ķ bįšum landamerkjabréfum Holts og Herjólfsstaša segjir,aš bįšar jarširnar eigi sambeitarland noršur aš Leirį,sömuleišis segjir ķ bréfunum aš jöršunum fylgi afréttur eftir jaršarmagni,sem liggur į milli Hólmsįr og jökuls og noršur fyrir Brytalęki{sjį nįnar landamerkjabréfin}Žetta skil ég svo aš allar jaršir ķ Įlftaveri eigi hver fyrir sig sama hlutfall ķ afrétti eins og fasteignamat į landi žeirra segir til um.Ķ byggingarbréfum Holts og Herjólfsstaša sem eru rikisjaršir er ķ engu getiš um aš ašrar reglur gildi um land jaršanna ķ afrétti en į öšru landi sem jöršunum fylgir.Um aldamótin 1900 voru allar jaršir ķ Įlftaveri eign rķkisins,en į fyrstu tveim įratugum 20 aldar keyptu um helmingur žįverandi bęnda sķnar jaršir.Allar hafa žessar jaršir veriš sjįlfeignarjaršir sķšan,og sumar žeirra gengiš kaupum og sölum į milli manna.“Eg hef alldrei vitaš um annaš en aš land jaršanna ķ afrétti hafi fylgt meš ķ kaupunum žegar jarširnar voru seldar.Ķ Fjallskilasamžykt fyrir V-Skaftafellssżslu segir svo.Fjallskilaskildur er hver fjįreigandi og umrįšamašur lögbżlis og leggur til fjallskila į žann hįtt sem hreppsnefnd įkvešur.Hér ķ Įlftaveri hefur nś um langa hrķš veriš hafšur sį hįttur į, aš jafna nišur fjallskilum, aš jafna žeim aš hįlfu į vetrarfóšraša kind og aš hįlfu į jaršarhundruš og į žann hįtt fariš eftir misstórum eignahluta jarša ķ afréttinum. Žó viš Įlftveringar höfum hvorki rutt skóga né ręst fram land til heilsįrs bśskapar inn į afrétti,žį höfum viš gert żmislegt annaš til žess aš geta nżtt hann og létt meš žvķ į beitinni heima fyrir.Viš höfum byggt og haldiš viš gangnamannakofum,fjįrgeršum og lagt vegi meš jaršżtu allt į okkar kostnaš.Ég veit um sjö kofa sem byggšir hafa veriš og,, aš ógleymdum Einhyrningshellir,žar sem forverar okkar höfšust viš ķ smalaferšum senni lega fyrir lögtöku nżbżlatilskipunar konungs įriš 1776,ég hef fundiš žar įrtališ 1781 grafiš ķ móbergiš.Viš höfum ķ samvinnu viš vegageršina byggt brżr og vegi og boriš af žvķ nokkurn kostnaš,viš höfum ķ samvinnu viš Landgręšsluna grętt upp land ķ Atley og lagt žar nokkuš til,sérstaklega vinnu,og į įrunum 1943 og 1944 byggšum viš varnargarš viš Hólmsį sem viš keyršum grjótiš ķ į hestvögnum sem viš létum į meš höndunum.Allt žetta og ef til vill eitthvaš meira, hef ég og viš Įlftveringar tališ aš viš vęrum aš vinna fyrir okkur sjįlf, afkomendur okkar eša žį sem vildu til okkar koma,hvort heldur sem vęri til skemri eša lengri dvalar.Žaš er svo ekki fyrr en nśna um 220 įrum eftir lög-töku nżbżlatilskipunar konungs aš fjįrmįlarįšherra fann žaš śt aš allir afréttir sem bęndur hafa til žessa tališ sameigilega eign sķns afréttarfélags og um aldarašir notaš til beitar sem višbót viš heimalandiš, sé eigandalaust land eins og segir ķ kröfulżsing fjįr-mįlarįšherrans. Gissur Jóhannesson Herjólfsstöšum .
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
13.5.2011 | 20:11
Įlftaver.
Įlftaver Heimaland Įlftaversjarša liggur į milli Kśšafljóts aš austan og sem žvķ nęst um Blautu- kvķsl aš vestan, sunnan frį sjó, noršur aš jökli og Leirį. En noršan Leirįr er Įlftaversafréttur,sem er į milli Hólmsįr aš austan og jökuls aš vestan og žašan noršan jökuls um Męlifell og Meyjarstrśt ķ Strśtslaug sem er viš Hólmsį.Sennilegt mį telja aš hvergi ķ landinu hafi landslag oršiš fyrir jafn miklum breytingum frį upphafi landnįms eins og ķ Įlftaveri og į Mżrdalssandi vestan Blautukvķslar.Į fjórša tug tķundu aldar er tališ aš hraun hafi runniš yfir mestan hluta Įlftavers og byggš af žeim sökum lagst af į sumum svęšum,t.d. ofan Skįlmar og ef til vill vķšar.Sķšan hafa Kötlugos meš öllum sķnum eyšingar mętti ž.e. vatnshlaupum og öskufalli valdiš žvķ aš žar hefur ekki byggst upp aftur.Til eru nokkuš góšar heimildir um Kötlugosiš 1625 og eins žau gos sem sķšar komu. Hinsvegar eru heimildir um Kötlugos fyrir žann tķma mjög litlar.Mjög erfitt er aš įtta sig į hverning öll žessi jökulhlaup hafa fariš yfir landiš mišaš viš hverning landiš er ķ dag. Ég held žó aš ef žessar heimildir eru bornar saman viš žaš sem mašur hefur séš og ašrir hafa sagt hvar gróšur hafi veriš, žį hefur jökulhlaupiš 1918 veriš meš žeim stęšstu.Į undan förnum 2-3 įrum hef ég aš gamni mķnu veriš aš gį hvort og hvar mold er aš finna hér undir sandinum,en žar sem mold er, žar hefur įšur veriš gróšur og gras. Žó tališ sé aš Katla hafi gosiš 14 sinnum sķšan hrauniš į aš hafi runniš į tķundu öld,og žį oft skiliš stóran hluta Įlftavers og Mżrdalssands eftir sem gróšurlausa eyšimörk, žį hafa hraunhólarnir (gerfigżgarnir) fyrir noršvestan byggšina ķ Įlftaveri alltaf variš svo graslendiš sunnan Skįlmar og austan Kęlara aš žaš hefur alltaf getaš jafnaš sig aftur.. . Sama mį segja um grasbletti noršan Skįlmar, žeir eru sušaustan viš hęšir sem alltaf hafa variš žį fyrir jökulsvatnshlaupum, bergvatnslękir sem renna austan og noršaustan viš žessa bletti hafa sķšan variš žį fyrir uppblęstri ķ noršaustan įttinni.Noršan Skįlmar eru ógrónir hraunrimar į stórum svęšum sem Kötlugos hafa aldrei fariš yfir, en allur gróšur hefur blįsiš žar af, žar sem engir bergvatnslękir eru žar til aš verja hann fyrir sandįgangi śr farvegum eftir Kötlu.Ķ žessum hraunrimum eru djśpar gjįr nišur ķ hrauniš meš moldarbökkum.Ofan į hrauninurimum žessum sunnan į móti žar sem logn hefur veriš fyrir noršan og noršaustan įttinni er misjafnlega žykk mold undir sandinum allt frį žvķ aš vera föst nišur ķ ósléttu hrauninu upp ķ 15-20s.m. žykk Noršan į móti er žarna nęstum öll mold blįsin ķ burtu. Nś er allt žetta land mikiš fariš aš gróa upp, svo žaš hreifist ekkert žó rok sé.Žar ber mest į mosa meš berjalyngi og vķšigróšri og žar į milli toppagróšri meš żmsum blómum Hraunrimarnir fyrir noršan Skįlm, eru Skógarhólmurinn(bendir į aš hafi veriš skógur) ķ hraunagrjótunum vestan Skįlmarbęjarhrauna,Ljósavatnagrjót į milli Ljósavatna og Selhólms,Nįtthagamelar(žar er gömul varša hlašin upp į kletti)noršan Nįtthagaskers, Keldnatįahraun vestan Keldnatįa,Hólmsbrżr sunnan og austan viš Hrķfuneshólm og svo Sķknahįls sem nęr sunnan frį Sķkum upp aš Rjśpnfelli.Viš Kringlulęksbotninn er gömul bęjarrśst stašsett.63.35.53.n og 18.36.16.v. Viš upptökin į Mosalęknum er gömul varša og žar er lķka grjóthlašinn hringur 4,35s.m.ķ žvermįl stašsett.63.36.23.n og 18.35.44.v hringurinn er nś alveg aš hverfa ķ mosa. Bįšir žessir lękir spretta upp undan Sķkna- hįlsinum ofarlega. Sunnan ķ hól sunnan viš Rjśpnafell stašsett. 63.37.04.n og 18.38.49.v hef ég męlt svo,nešst mold 13 s.m. svo sandur 6 s.m .mold 11s.m. og sandur 8 s.m. efst. Ķ Įlftaversafrétti eru svona hraunrimar lķka meš opnum gjįm og mold undir sandinum. Ž.e Atleyjarmelar ytri sem ég hef įšur lżst į öšrum blöšum vegna jökulvatnshlaups sem ég tel aš hafi oršiš žar.Viš žaš vil ég bęta žessu.Jökulvatnshlaup žetta hefur komiš ķ tveim kvķslum nišur Merkigiljasanda sś fyrri nišur mešBlįfellsį og stżflaš Jökulkvķslina meš jakaframburši svo hlaupiš hefur lónaš žar uppi og fariš sušur yfir melana žegar seinna vatniš kom nišur meš Merkigiljum.Žegar jakastżflan hefur svo brostiš,žį veršur eftir slétta vikuraldan sunnan viš Jökulkvķslina og eins vikurinn sem fyllt hefur allar lautir ķ hrauninu sušur aš Leirį.En įšur en jakastżflan brast sést greinilega hvar Jökulkvķslin hefur grafiš sig nišur austan viš Hįlsana og runniš žar sušur ķ Leirį. Eins og tališ er liggur Eldgjįrsprungan undir jöklinum noršan fyrir Öldufell.Ég held aš žegar hrauniš į Merkigiljasöndunum rann žį hafi veriš jökullaust į milli Öldufells og Merkigilja og žar séu upptök hraunsins,ég hef séš hraun svo nįlęgt jökulröndinni aš žaš hefur varla komiš nišur śr Blįfellįargljśfrinu.Ef til vill mį tengja vatnshlaupiš viš žaš?Žess mį geta aš allan žann tķma sem ég hef fariš ķ Įlftaversafrétt hefur Jökulkvķslin runniš nišur meš Merkigiljum aš undan skildum 2 eša 3 įrum milli 1970 og 1980 žį kom hśn undan jöklinum vestan viš hnśkinn sem er viš jökulhorniš viš Blįfellsįna.Sunnan til ķ Hįlsunum um 200-300 metra frį jökulgaršinum žar sem jökulinn hefur gengiš lengst fram į staš 63.40.21.n og 18.46.04.v sem er upp į hįu skeri,žar gróf ég 45 s.m.djśpa holu žar var mold nišur viš hrauniš 22-23 s.m.žykk. Fyrir sunnan Atley austur viš Hólmsį er gróiš land mešfram įnni, sem bęši Hólmsį og Hrķfunesheišin hafa variš fyrir noršaustan įttinni,žar fyrir vestan eru Atleyjarmelar eystri uppblįsiš hraun meš mold ķ sem Katla hefur alldrei fariš yfir,vestan viš žaš er svo sléttur vikursandur sem endar ķ hįrri vikuröldu vestur viš Leirį fyrir sunnan Lįgey.Greinilegt er aš vikursandur žessi hefur komiš meš Kötlugosi aš vestan en oršiš žarna eftir žegar hlaupiš hefur nįš framrįs til sušurs,hann nęr aš sunnan veršu austur į Atleyjarmela- hrauniš og noršur meš Lįgeynni žar sem hann hefur runniš yfir gróšur žvķ žar er mold undir vikrinum. Haustiš 2002 óx vatniš mikiš ķ Leirį svo hśn gróf vikurölduna mikiš nišur sem er nęst Lįgeynni kom žį ķ ljós moldarjaršvegur langt nišur ķ Leirįrfarveginn.Sennilega gętu žeir sem vit hafa į séš žarna hvenęr vikuraldan hefur oršiš til. Ef dregin vęri lķna frį Leirį fyrir vestan Rjśpnafell um Sķknahįls ķ Langasker, žašan ķ Klofaklett og svo til sušvesturs ķ Dżralękjasker og žašan sušur meš Dżralękjarkvķslinni til sjįvar og svo aš vestan meš Mślakvķsl frį sjó til jökuls held ég aš varla fyndist gömul mold innan žess svęšis, ef frį er dreginn Hjörleifshöfši, Hafursey og Selfjall. Landiš fyrir sunnan žessa lķnu ž.e.Bólhraun og melarnir sušur af Hraunbę allt austur aš Sušurhögum algrónu hrauni ķ landi Žykkvabęjarklaustursjarša, er aš mestu upp blįsiš hraun,sem nś er mikiš fariš aš gróa. Land žetta žekki ég mikiš minna en žaš land sem ég hef įšur skrifaš um į žessi blöš Telja mį vķst aš mold sé aš finna žar mjög vķša, ég hef fundiš hana į nokkuš sléttu hrauni noršvestur af Bólhraunaöldunni,eins er mold sunnan į móti hįtt upp ķ skerjunum sušur og sušvestur af Herjólfsstašabótinni m.a. į staš 63.28.23.n 18.33.42.v. er c.a.15 - 20 s.m. žykk mold hef ekki męlt hana.Eins hef ég séš mold austar į žessu svęši t.d.viš fjörugötuna sušur į Bólhraunafjöru og vķšar. Vitaš er um aš minstakosti fjórar bęjarrśstir į žessu landi,žar eru greinilegastar rśstirnar af Bólhraunabęnum sem fór ķ eyši įriš 1827 vegna afleišinga Kötlugosins 1823 austar og noršar en Bólhraunabęrin var, eru žrjįr bęjarrśstir ž.e. ķ Kśabót,Arfabót og Nišurföllum ekki er vitaš fyrir vķst hvaš bęjir žeir hétu eša hvenęr žeir fóru ķ eiši.Rśstin ķ Kśabót var grafin upp um 1970 og er talin vera frį mišöldum.Sušvestur af Hraunbę į staš 63.30.10.n.og 18.28.05.v.er Syšri Krosshóll sem er jökul- garšur ofan į móklöpp,žaš er eina móklöppin ķ Įlftaveri sem sést og ég veit um sunnan Rjśpnafells. Sunnan vķš hólinn er žykkt moldarlag mjög hart nešst, žurfti aš pikka žaš upp meš skófluni.Upp į hólnum er mold sem vatniš ķ Kęlurunum hefur variš..Heimildir um Kötlugos mį vķša sjį m.a.ķ Eldritum Markśsar, Safni til sögu Ķsl.og vķšar. Ef mišaš er viš žessar heimildir hvaš Katla hefur oft gosiš, er erfitt aš įtta sig į hvaš gróšur hefur lengi haldist viš į żmsum stöšum ķ Įlftaveri og į Mżrdalssandi.Žessar heimildir segja frį žvķ aš žaš er ķ gosunum 1660 og 1721 aš allt graslendi milli Hįfells og Hjörleifshöfša eyšilegast m.a. tśn og engjar fyrir vestan og noršan höfšann. .Eins segir Markśs ķ Eldritunum aš gosiš 1860 hafi skoriš um helminginn ķ burt af Lambajökli en hann var nokkrir hólar,og margir žeirra grasigrónir .Lambajökull er į milli Blautukvķslar og Dżralękjarkvķslar.Ķ feršabók sinni frį 1893 hefur Žorvaldur Thoroddsen žaš eftir Markśsi Loftssyni aš Sandvatniš(ž.e.jökulvatn sem rann til sjįvar milli Hjörleifshöfša og Lambajökuls)fęri žį žar yfir sem Lįgey įšur var.Žar hafi veriš hįr hįls meš hęš ķ noršurenda.Framan ķ žeirri hęš hafi markaši fyrir 9 -10 metra langri tóft,vķdd hennar sįst ekki žvķ žar var vallgróiš yfir eins og segir ķ feršabókini.Žessi hįls fór alveg af ķ Kötlugosinu 1860.Markśs var fęddur ķ Hjörleifshöfša įriš 1828 og įtti žar heima alla tķš,hann hefur žvķ vel munaš eftir žvķ umhverfi sem žar var um og fyrir 1860.Austan viš Dżralękjarkvķsl eru Bólhraun sem įšur er lżst, žar var bęr sem fór ķ eyši 1827 vegna sandįgangs eftir Kötlugosiš 1823. Milli Bólhrauna og Sušurhaga eru vatnsfarvegir sem nį nišur aš fjöru. Žegar žaš er haft ķ huga aš žaš eru gosin 1660 og 1721 sem fyrst eyšilegga tśniš og engjarnar fyrir noršan og vestan Hjörleifshöfša og fram aš gosinu1860 er gróiš land žar sem Lįgey var og Lambajökull og svo Bólhraun til 1827. Mašur hlżtur aš spyrja. Kom jökulhlaup ekki fyrir vestan Hjörleifshöfša fyrr en 1660? Hvaš varši Lįgey,Lambajökul og Bólhraun? Voru jökulhlaupin miklu minni fyrst eftir landnįm eša komu žau annarstašar śr jöklinum?Žetta og miklu fleirri spurningar vakna. Ég held aš Stórilękurinn sem upptök sķn į upp ķ Sķknahįlsi hafi fram undir gosiš 1823 variš Bólhraun fyrir uppblęstri.Lękurinn hafi fram aš žeim tķma ekki runniš ķ Skįlmina eins og sķšar varš heldur hafi hann runniš nišur hjį Langaskeri, um Kęlara fyrir vestan Hraunbę og žašan til sušausturs til sjįvar um Drengja og eša Žrętufarveg nįlękt bęjarrśstunum sem įšur er getiš.Ég held aš leiran sem var į milli Hęšartaglsins og Hraunbęjarfitarinar hafi ekki veriš til fyrir gosiš 1625,žar hafi veriš algróiš land. Landbrotsį hafi fram aš žeim tķma veriš mżrarlękur śr vestari hluta mżranna į milli bęjana(s.b.r.Eldrit Markśsar) Gosiš 1625 sem var mikiš stęrra, en fyrri gos žeirra tķma (s.b.r. Žorsteinn Magnśsson) hafi brotiš sér leiš ķ lękinn sem sķšar braut meira śt frį sér.Ķ bókinni Sżslu og sóknarlżsingar Skaftafellssżslna segir séra Sveinn Benediktsson svo um Žykkvabęjarklaustursjaršir įriš 1840 aš žęr séu undirorpnar sandfoki og žar af hljótandi skemmdum,helst į tśnum, sömuleišis engjum,liggja ķ śtsušur,sömuleišis sé Hraunbęr meš sama annmarka.Ég hef aldrei heyrt talaš um aš engjar hafi veriš ķ śtsušur frį Žykkvabęjarklaustri Žaš er gosiš 1823 sem mest hefur skemmt landiš žar sem Stóri-lękurinn įšur rann.Hinsvegar hefur žaš gos lķtiš skemmt landiš ķ kringum Skįlmina. Ég held aš landiš į milli Dżjanna st.63.33.07.n.og 18.30.43.v.og Herjólfsstašasels sts.63.34.14.n.og 18.32.04.v.hafi įšur veriš algróiš og žar hafi Hrśthįlsalękurinn og Hofsstašakvķslin runniš um ķ grasbökkum ķ Skįlmina.Kötlugos og jökulvatn sem oft koma į sumrum śr jöklinum hafi hjįlpast viš aš setja žaš ķ sand eins og žaš er ķ dag. Ķ Örnefnaskrį Herjólfsstaša segir Hannes Hjartarson f 1882 aš Skįlmin hafi ķ Kötlu- gosinu 1918 brotist ķ gegn noršan viš Alvišru,fram aš žvķ hafi hśn runniš sunnan viš hana.Ég giska į aš žar hafi hśn runniš eftir algrónu gili,mišaš viš hvaš moldin nęr langt nišur ķ rofiš(bakkan) sunnan meigin.Fyrir gosiš 1918 rann Skįlmin ķ tveim įlum žar sem brśin į henni er nś,sį hólmi sem eyšilagšist ķ gosinu hét Hellhólmi Eins eyšilagšist žį algróiš land sem lį į milli Kįlkafitar og Selvašsfitar sušur aš Grenshįls.Séra Sveinn Benediktsson segir 1840 aš bęrin Jórvķk hafi veriš fluttur śr staš vegna vatnsįgangs śr Kśšafljóti sem liggur austan viš land jaršarinnar,um svipaš leiti og Jórvķk var flutt,flutti bóndinn ķ Brśnaseli bę sinn śt į Ljósavötn žar var bśiš til 1854 rśstirnar sjįst enn.Brśnasel var sušur viš Skįlm austan viš Skįlmarbęjarhraun, ekki er nś alveg vitaš hvar žaš var.Ég hélt lengi aš bęjirnir į Jórvķk hafi veriš fluttir vegna jökulvatns- įgang śr Skįlminni žar sem hśn hefši runniš milli króks og bęjar en žaš var ekki. Haft er eftir Bįrši Pįlssyni f.1872 aš ašeins lķtill lękur sem planki var lagšur yfir,hafi veriš milli króks og bęjar ķ Skįlmarbę eins og žaš er kallaš.Ķ skżrslu Bśnašarfélags Sušuramtsins 1892 segir frį aš žį sé jökulvatn fariš aš renna į milli króks og bęjar žaš vatn stór skemdi land eins og sjį mį ķ bókum bśnašarfélagsins hér. Žaš sem sagt er hér aš framan bendir til žess aš ekki hafi komiš stórt hlaup ķ Skįlmina fyrr en ķ gosinu 1918. Jón Pįlsson ķ Hrķfunesi f.1886 fór oft um Tunguveginn yfir Mżrdalssand hann sagši aš austan viš Mosalękinn hefši veriš mżrarblettur sem hęgt var aš lįta hesta taka nišur į,žennan blett tók af ķ gosinu 1918. Į Keldnatįahrauninu viš gamla Tunguveginn eru nokkrar vöršur,žęr viršast stefna į Seltętturnar ķ Sķkunum og gętu žvķ veriš mjög gamlar,žarf aš skoša betur.Nišur meš Dżralękjakvķsl aš austan er grjóturš śr tómu hraungrżti um 500metra breiš og 2,5 k.m löng,vęri forvitnilegt aš skoša betur.Nś ķ įr eru 220 įr lišin frį žvķ aš Skaftįreldahrauniš rann,ofan į žvķ er nś um 12-13.s.m. žykkur gambur mosi sem sķgur kanski nišur um helming žegar hann veršur mold,ég velti žvķ fyrir mér,hvort vęri hęgt aš miša įrafjöldan į moldinni į gamla hrauninu viš žaš. Vestan viš Latmelaleiru upp į skeri beint upp af uppsprettu lękjarins į leirunni er gömul varša sem ég veit engin deili į s.t.63.29.18.n og 18.31.00.v. Žaš skal tekiš fram aš žessi sundurlausu skrif mķn eru til komin vegna įhuga mķns į aš reyna geta mér til um hverning Katla hefur breitt landslagi hér į sögulegum tķma.Ef einhverjir eru til sem nenna aš lesa žetta, žį žurfa žeir aš hafa žaš ķ huga aš žetta er byggt į gömlum heimildum skrįšum og sögšum eins og ég tślka žęr, įsamt įratuga löngum kunnugleika mķnum į landinu sem ég hef nokkuš gert til aš skoša.Vel mį vera aš ég setji eitthvaš fleirra į blaš, finni ég eitthvaš sem frįsagnar vert er. Ég biš menn aš virša uppsetninguna.Stafsettning hefur alldrei veriš mķn sterka hliš. Herjólfsstöšum ķ Mars įriš 2004. _____________________________________ Gissur Jóhannesson
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (1)
12.5.2011 | 17:33
Įlftavershraun.
Įlftavershraun. Ķ riti sem Gušrśn Larsen jaršfręšingur skrifar um eldgos ķ Kötlukerfinu telur hśn aš į fjórša įratug tķunda aldar,hafi komiš upp hraungos į tveim stöšum ķ Eldgjį.Annaš žeirra hafi komiš upp ķ Skaftįrtunguafrétti og runniš žašan nišur austan viš Skaftįrtungu og sķšan austur ķ Landbrot og nišur aš Mešalandi. Hitt hafi komiš upp fyrir noršan Öldufell ķ Įlftaversafrétti og runniš į tveim stöšum nišur Įlftaversafrétt Aš austan, nišur meš Hólmsį og aš vestan, nišur Merkigiljasanda og Atleyjarmela ytri. og sķšan yfir mest allt Įlftaver allt til sjįvar viš Alvišruhamra. Žó ég hafi hvorki vit né vilja til aš rengja jaršfręšinga um, hvar og hvenęr žeir telji aš hraunstraumar fyrri alda hafa runniš. Žį hef ég alltaf viljaš reyna, aš hafa žaš sem réttara reynist. Žvķ vil ég gera nokkra athugasemd.Um žaš hraun sem runniš hefur austur ķ Landbrot og nišur undir Mešaland ętla ég ekki aš skrifa, žaš land žekki ég svo lķtiš. Hraun sem runniš hefur nišur Įlftaver žekki ég hinsvegar vel,enda fęddur žar og įtt heima alla tķš,feršast mikiš um landiš m. a. viš smalanir og fleira. Og nś sķšustu įrin gert nokkuš af žvķ aš gį hvar mold er finna undir sandinum. Sumt af žvķ sem ég hef séš žar, įsamt żmsum tilgįtum mķnum um landiš,hef ég skrifaš nišur į blöš hjį mér,sem ég mun styšjast viš, til aš skżra žaš sem ég į viš. Ég held aš mest allt Įlftavershrauniš sé eldra en Gušrśn telur žaš vera,aš minstakoti er svo um hrauniš ķ Atleyjarmelum ytri og sennilega į Merkigiljasöndunum lķka. Ég tel aš mest af žessu hrauni hafi komiš upp į milli Öldufells og Merkigilja, žar hafi žį veriš jökullaust,svo nįlęgt jökulröndinni hef ég séš hraun. Įriš 2003 voru lišin 60 įr frį žvķ ég kom fyrst inn ķ Įlftaversafrétt,öll įrin sem lišin eru sķšan hef ég komiš žar, og sum įrin mjög oft. Lengi vel velti ég žvķ fyrir mér hverning stóru blį og grįgrżti steinarnir,,Grettistökin““sem liggja ofan į berum hraunklöppunum inn į Merkigiljasöndum gįtu borist žangaš. Žaš var svo į įrinu 2002 aš ég taldi mig finna örugga vķsbendingu um aš jökulhlaup hafi komiš nišur Merkigiljasanda sem svo hefur runniš sušur yfir vestur hluta Atleyjarmela į c. a. 2,5 k m. kafla. Runniš žar yfir algróiš hraun og fyllt žar allar lautir af vikur og malarmassa blöndušum grįrri jökulfor. Žį var lķka fengin skżringin um ,,Grettistökin““žau komu meš ķs ķ jökulhlaupinu . Yfir austur hluta Atleyjarmelanna ytri fór hlaupiš ekki, žar eru opnar gjįr meš um 20sm. žykkum moldarbökkum undir sandinum, eftir aš landiš blés žar upp.Žar er lķka ķ sandinum sem er ofan į moldinni,grįtt öskulag, gęti veriš śr Öręfajökli. Ég sagši bęši Gušrśnu Larsen og Hauki Jóhannessyni frį žvķ aš žarna héldi ég aš jökulhlaup hefši oršiš, og vildi aš žau eša einhver annar sem vit hefši į skošušu žaš Įriš 2004 hafši ég ekki oršiš var viš aš jaršfręšingarnir hefšu neitt skošaš žetta. Žvķ fór ég sjįlfur og męldi žykktina į moldinni žar. Um žį ferš hef ég skrifaš svo; Atleyjarmelar 7 įgśst 2004. Gróf 80sm.djśpa holu nišur į hrauniš,austan viš sker meš tveimur vöršum į. Į staš 63.40.18.N.og 18.44.01.V. var mold 42s.m. nišur viš hrauniš 38s.m. sandur efst. Į staš 63.40.11.N.og 18.43.38.V.var mold 43sm. nišur viš hrauniš 37sm. sandur efstĮ staš 63.40.07.N.og 18.43.23.V.vestan viš stórt sker voru 65sm. nišur į hrauniš žar af 35sm. mold nešst en 30sm. sandur efst. Į staš 63.40.36.N.og 18.43.39.V.voru 60sm nišur į hrauniš žar af 40sm. mold nešst en 20sm. sandur efst. Į öllum žessum stöšum er sandurinn blandašur vikri. Rétt mį telja vķst aš sandlög séu aš finna ķ moldinni,en til aš sjį žaš žyrfti stęrri(vķšari) holur en ég gróf.Žar sem moldin var svona žykk, kom mér strax ķ hug. Hverning gat svona žykk mold myndast,og mörg Kötlugos meš öskufalli komiš sķšan hrauniš rann į tķundu öld. Sumariš 2004 var ég į ferš yfir Skaftįreldhrauniš stoppaš į nokkrum stöšum til aš męla žykkt į mosanum žar, sem vķšast var svona 13-15sm. žykkur eftir um 220 įr. Hvaš moldin śr svona lausum gamburmosa getur oršiš žykk žekki ég ekki,en giska į svona 4-5sm. sem hśn gęti veriš og žį eftir um 220 įr um 2sm. į öld.Ef mašur ber saman hugsaša moldaržykkt ķ Skaftįreldhrauninu, viš 42sm moldina į Atleyjarmelunum,žį hefši sś mold mišaš viš tķmann veriš rśm 2000 įr aš myndast. Ef til vill hefur jökulhlaupiš sem ég tel aš komiš hafi nišur Merkigiljasanda, veriš žaš sama sem sagt er frį ķ Eldritum Markśsar og haft er eftir Žorleifi Įrnasyni presti į Kįlfafelli ķ Fljótshverfi aš įriš 1000 hafi komiš Kötluhlaup śr austan veršum Mżrdalsjökli. Og žaš er fleira sem forvitnilegt er aš bera saman. Sumariš 2005 skošaši ég moldina betur sem er 42sm.žykk nišur viš hrauniš inn į Atleyjarmelum. Ég sį žar ekki nema mjög žunn sandlög og jafnvel engin. Sjįlfsagt mundu jaršfręšingar sjį betur. Ķ Įgśst 2004 gróf ég nišur į hrauniš upp į Sķknahįlsi į st. 63.35.24.N.og18.36.35.V.žar voru 50.sm. nišur į hrauniš, nešst mold 18.sm,sandur 1.sm,mold 8sm.,sandur 5.sm,og svo mold efst 18.sm. Moldin sést žarna į sumum skerjunum alveg upp śr. Mér hefur skilist aš jaršfręšingar telji aš mestur hluti Įlftavershraunsins hafi komiš upp fyrir noršan Öldufell, į um 10 įra tķmabili į tķundu öld. Ég held aš langur tķmi hafi lišiš į milli žess aš hrauniš į Atleyjarmelunum rann, žangaš til hrauniš ķ Sķknahįlsi kom,sennilega nišur śr Krika fyrir sunnan Sandfell.Žessi tķmi sést meš žvķ aš bera saman mold og sand į hvorum staš fyrir sig.Ef svo ólķklega vill til aš einhverjir nenna aš lesa žetta,žį verša žeir aš hafa žaš ķ huga aš žetta eru ekki nein vķsindi,žetta eru bara hugdettur og tilgįtur gamals manns sem telur sig žekkja landiš bara nokkuš vel. Og aš endingu žetta: Vilji jaršfręšingar skoša žetta betur og sjįi žaš fyrir vķst aš žaš sem ég hef skrifaš hér sé ekki rétt. Skal ég fyrstur manna vera til aš višurkenna aš svo geti veriš. Minnugur žess: ,,Aš įvalt skal hafa žaš sem réttara reynist““. Ķ nóvember įr 2005. Gissur Jóhannesson. _____________________________ P. s. Hafi hrauniš sem tališ er aš runniš hafi yfir allt Įlftaver į tķundu öld, žį hlżtur allt žaš magn til aš hafa plįss hafa fariš yfir alla Atleyjarmela ytri sem liggja į milli Atleyjar aš austan og Hįlsanna aš vestan(ž.e. jökulgaršanna austan viš Merkigil)Vel mį vera aš įšur fyrr hafi hraun runniš nišur śr gljśfrinu austan Atleyjar,en sķšasta hrauniš sem runniš hefur yfir Atleyjarmelana syšri hefur komiš vestan aš, žaš sést best į hraunbrśninni austur viš Hólmsį v/Moldranann ķ Hrķfunesheišinni. Gissur Jóhannesson.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
12.5.2011 | 17:19
Stašsetningarpuntar v/ Kötlugosins 1918.
Stašsetningarpuntar. v/ Kötlugosins 1918. Morguninn 12. október 1918 lögšu Įlftveringar į staš heim śr afrétti eftir aš vera bśnir aš smala afréttinn dagana įšur. Žeir fóru frį Atleyjarkofa st.settn. 63,39,57.n og 18,39,20.v Vilhjįlmur Bjarnason og fl. fóru nišur śr Högum og smölušu žar meš sér į heimleišinni. Jón Gķslason og fl. fóru meš afréttarsafniš til réttar sušur yfir Leirį rétt austan viš Bįtskeriš. Leiš Vilhjįlms var v/Rjśpnafell 63.38.15.n og 18.40.25. v. V/Herjólfsstašasel 63.34.14.n og 18.32.04.v Žar sem žeir eru viš Herjólfsstašaseliš sjį žeir hlaupiš koma vestur viš Stóralęk į staš 63.31.41.n og 18.32.59.v. Frį Herjólfsstašaseli fer Stefįn Įrnason og fl. til móts viš félaga sinn sem staddur var viš Nįtthagasker stašur 63.34.38.n. og 18.30.50. v. Vilhjįlmur heldur įfram nišur meš Skįlm til Alvišruhólms į staš 63.33.22.n.og 18.29.01.v. Žašan fer hann į Ljósavatnahįls stašur 63.33.03.n og 18.26.16.v. Į Ljósavatnahįlsi hittir hann Sigurš Jónsson einn af žeim mönnum sem bišu afréttarmannana viš réttina. Siguršur fór og lét ašra réttarmenn vita af hlaupinu Vilhjįlmur gat žį strax fariš fram yfir Skįlm į Skógarvašinu staš 63.32.52.n og18.25.39.v og žašan heim til sķn aš Herjólfsstöšum st. 63.31.27.n og 18.25.48.v Jóns Gķslason og fl. fóru frį Atleyjarkofa (sjį framar)sušur yfir Leirį skammt austan viš Bįtskeriš staš.63.37.29.n og18.34.15.v Viš Hrauntanga į staš.63.34.34.n og 18.26.58.v sjį žeir hlaupiš koma į eftir sér og flżja undan žvķ. Viš Saušhól į staš. 63.33.41.n og 18.26.38.v žar sem allir afréttarmenn voru saman komnir nema Vilhjįlmur(sem įšur er sagt frį) Viš Saušhól sjį žeir aš hlaupiš er komiš austur śr Skįlm. Leišin heim žvķ lokuš svo žeir snśa til Skįlmarbęjarhrauna. Viš hraunbrśn į staš.63.33.53.n og 18.25.34.v žašan viš Merki į staš. 63.33.39 n og18.24.39.v og žašan ķ Skįlmarbęjarhraun(bęrinn)staš.63.34.48.n og18.22.36.v Gķsli Magnśsson og fl. voru viš Fossaréttina į staš 63.33.21.n og18.25.45.v. Žegar hann og fólkiš sem meš honum var fór yfir Skįlmina į Skógarvašinu var hlaupiš viš Hellhólmann į staš 63.32.43.n og 18.26.52.v. Gķsli Magnśsson og Siguršur Jónsson héldu svo įfram sušur hjį Herjólfsstöšum 63.31.27.n. og 18.25.48.v. hjį Hraunbę staš.63.30.30.n og 18.25.39. v. og heim aš Noršur- hjįleigu į staš 63.30.32.n og 18.22.10.v. Ath. Leiš hlaupsins var sama leiš og Vilhjįlmur fór v/ Alvišruhólm,Hellhólma aš Skógavaši. Annar įll hlaupsins fór nišur hjį Langaskeri fyrir vestan Herjólfsstaši og Hraunbę. Žó Gķsli og fl. rétt slyppu yfir Skįlmina žį komst hann og Siguršur heim til sķn nišur hjį Hraunbę įšur en hlaupiš kom žar. Ég held aš ķsinn sem fylgdi hlaupinu hafi tafiš fyrir vatninu sem žarna fór žvķ komust žeir žarna. Ég giska į svipaša vegalengd sé frį Stóralęk aš Hraunbę og frį Stóralęk aš Skógavašinu. Jóhann Pįlsson ķ Hrķfunesi var staddur sunnan Hólmsįr į staš 63.37.27.n og18.30.15.v. į leiš til Fossaréttar Hann sį hvar hlaupiš var aš koma į staš 63.37.31.n og 18.33.02.v. Hann hljóp til baka og slapp yfir Hólmsįrbrśna į staš. 63.38.10.n og18.31.11.v um leiš og brśna tók af. Hundur sem meš honum var varš eftir žegar brśin fór af en kom svo heim daginn eftir. Ég įtti žessa punta til um žį leiš ca. sem smalar ķ Įlftaveri fóru žegar žeir flśšu undan Kötlugosinu 1918. Ég vona aš žetta skiljist betur en žaš sem ég setti inn į netiš hér nęst į undan. Gissur Jóhannesson.
Bloggar | Slóš | Facebook | Athugasemdir (0)
Um bloggiš
Gissur Þórður Jóhannesson
Efni
RSSFęrsluflokkar
Bloggvinir
svarthamar
bjarnihardar
Myndaalbśm
Nżjustu myndir
Heimsóknir
Flettingar
- Ķ dag (21.11.): 0
- Sl. sólarhring: 1
- Sl. viku: 3
- Frį upphafi: 0
Annaš
- Innlit ķ dag: 0
- Innlit sl. viku: 3
- Gestir ķ dag: 0
- IP-tölur ķ dag: 0
Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar
